„Mano gimdymas“ apklausos rezultatai

Taip pat kviečiame susipažinti su apklausos duomenų apžvalginiu leidiniu.

Paaiškinimai:

ligoninės suskirstytos į keturias grupes: Vilniaus miesto, Kauno miesto, kitų didžiųjų miestų (Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio) ligoninės ir regioninės ligoninės.

ligoninės, kuriose gimdžiusių moterų atsakymų apklausoje turėjome mažiau nei 30, todėl turimų duomenų nepakaktų patikimiems rodikliams apie moterų gimdymo patirtį atskirose ligoninėse. Apibendrintai pateikiami atsakymai moterų, kurios gimdė Mažeikių, Kretingos, Trakų, Jonavos, Vilkaviškio, Kėdainių, Raseinių, Pasvalio ir Visagino (2019-2020 m. apklausa) ir Ukrmegės (2021 m. apklausa) ligoninėse.

tai bendras balas, kurį sudaro rūpestingo personalo elgesio gimdymo metu ir po gimdymo įvertinimai bei rodiklis, kiek moterų ligoninėje patyrė patyčias, gąsdinimus ar prievartą.

paremtas moterų atsakymais į klausimus, ar darbuotojai elgėsi maloniai ir pagarbiai, ar turėjo laiko joms, kai joms jo reikėjo, ar atvirai atsakė į jų klausimus, ar rūpinosi jomis ir jų vaiku(-ais) ir ar jos pasitikėjo darbuotojų profesinėmis kompetencijomis. Gimdymo metu ir po gimdymo.

bendras balas, kurį sudaro rodikliai, kokiai daliai moterų pakako informacijos apie teikiamas intervencijas, kokia dalis intervencijų buvo atliktos gavus informuotą sutikimą, kokiai daliai moterų buvo suteikta informacija apie jų kūdikio ir jų pačių sveikatos būklę, bei tai, kokia dalis moterų jautė spaudimą sutikti su gimdymo intervencijomis.

rodiklis paremtas moterų atsakymais, ar gimęs kūdikis iš karto buvo uždėtas joms ant krūtinės (arba tik atgavus sąmonę), ar buvo uždėtas nuogas, ar nebuvo paimtas nuo krūtinės anksčiau nei po 1 valandos nesant medicininių priežasčių.

rodiklis paremtas moterų atsakymais, kurių kūdikis buvo atskirtas 6 valandas ar daugiau, apie tai, ar atskyrimo metu jos turėjo galimybę kūdikį žindyti ar maitinti nutrauktu pienu, ar buvo skatinamos maitinti kūdikį pagal jo poreikį, ar tik tam tikromis iš anksto nustatytomis valandomis, ar buvo pamokytos nusitraukti pieną per 6 valandas nuo atskyrimo, ar kūdikiai nebuvo maitinami iš buteliuko, ar jiems atskyrimo metu nebuvo duodamas čiulptukas.

bendras balas, kurį sudaro rodiklis, ar moteriai buvo suteikta pakankamai ir tinkamos žindymo pagalbos, ar buvo sudarytos sąlygos palankiam pirmajam kontaktui ir kokios dalies moterų kūdikiai buvo atskirti nesant medicininių priežasčių.

bendras balas, kurį sudaro rodikliai, kokia dalis moterų galėjo laisvai judėti sąrėmių metu, kokiai daliai jų nebuvo rekomenduota negerti ar nevalgyti, kokiai dalis jų galėjo rinktis gimdymo pozą ir kokiai daliai moterų gimdymo poza buvo priimtina.

laikoma, kad nuskausminimas nebuvo suteiktas pagal poreikį, jei moteris prašė jo, bet negavo, arba jei jos nebuvo klausiama dėl nuskausminimo, bet gavo jį gydytojo paskyrimu (tais atvejais, kai moteris gimdė natūraliais takais arba jai buvo atlikta skubios cezario operacijos atveju (iki cezario pjūvio operacijos)).

laikoma, kad medikamentinis nuskausminimas efektyvus, jei moteris atsakė, kad jis buvo pilnai ar iš dalies efektyvus.

bendras balas, kurį sudaro rodikliai, kokiai daliai moterų nuskausminimas suteiktas pagal poreikį, kokia dalis moterų naudojo nemed. skausmo malšinimo būdus ir kokiai daliai jų buvo leista naudoti visus tokius jų pasiruoštus būdus; kokia dalis moterų gavo efektyvų nuskausminimą kerpant ir/ar siuvant tarpvietę.

Metodika

Puslapyje pateikiami dviejų apklausų rezultatai. Pirmoji atlikta 2020 m. gruodžio – 2021 vasario mėnesiais. Joje dalyvavo 2991 moteris, iš jų 2685 pagimdė 2019-2020 m. vienoje iš Lietuvos ligoninių, šių moterų atsakymus įtraukėme į savo analizę. Antroji apklausa atlikta 2022 m. kovo – birželio mėnesiais, joje dalyvavo 2219 pilnamečių moterų, 2021 m. gimdžiusių vienoje iš Lietuvos ligoninių. Antroji apklausa atlikta gavus Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Jungtinio AMTE komiteto etikos leidimą. Apklausos buvo vykdomos internetu, kvietimu pildyti apklausą dalinantis interneto socialiniuose tinkluose (Facebook, Instagram), LRT radijo laidos, kurioje buvo kalbinama viena iš apklausos organizatorių, metu bei populiariausiame mažų vaikų tėvams skirtame internetiniame portale tavovaikas.lt.

Pagrindinis administracinių duomenų apie gimdymus Lietuvoje šaltinis yra Higienos institutas, kuris kiekvienais metais teikia duomenis apie Lietuvos ligoninėse (stacionaruose) gimusių kūdikių ir gimdžiusių moterų skaičių, jų pasiskirstymą pagal pagrindines moterų sociodemografines charakteristikas (amžių, šeiminę padėtį, išsilavinimą, ankstesnių gimdymų skaičių), taip pat įvairias gimdymo charakteristikas, visų pirma — ligoninę ir tai, ar kūdikis/iai gimė natūraliais gimdymo takais, ar cezario pjūvio operacijos metu. Lietuvos statistikos departamentas teikia analogiškus duomenis pagal kūdikių registracijos (ne gimimo) vietą.

Siekiant didesnio įvairių moterų patirčių reprezentatyvumo, pirmosios apklausos rezultatai buvo statistiškai pasverti (kalibruoti) pagal Higienos instituto ir Lietuvos statistikos departamento teikiamus tuo metu paskutinius prieinamus (2019 m.) administracinius duomenis. Kalibracija atlikta pagal gimdymo būdą (natūraliais takais ar cezario būdu), gimdymo eiliškumą (pirmas ar antras ir vėlesnis gimdymas), gimdančios moters amžiaus grupę (iki 24 metų, 25-29 m., 30-34 m., 35 m. ir daugiau), išsilavinimą, gyvenamąją apskritį. Kalibravimui naudotas metodas, aprašytas Jean-Claude Deville, Carl-Erik Särndal & Olivier Sautory (1993) Generalized Raking Procedures in Survey Sampling, Journal of the American Statistical Association, 88:423, 1013-1020, DOI: 10.1080/01621459.1993.10476369.

Gimdėte Lietuvoje 2023 metais? Kviečiame pasidalinti savo gimdymo patirtimi