2025 m. gruodį baigėsi Vilniaus miesto savivaldybės finansuotas projektas, skirtas specialistų, dirbančių su nėščiosiomis, gimdyvėmis ir šeimomis po gimdymo psichologinio atsparumo įgūdžių stiprinimui ir psichikos sveikatos raštingumo didinimui Vilniaus mieste. Projekto metu surengtаs kvalifikacijos kėlimo kursas pogimdyminės depresijos srityje, intervizijos specialistams, seminaras apie traumą pagrįstą priežiūrą gimdymo metu, taip pat parengtos rekomendacijos ir siūlymai tolesniems pokyčiams. Vilniaus miesto savivaldybė pirmoji iš Lietuvos savivaldybių finansuoja tokio pobūdžio priemones ir suteikia galimybę jai priklausančių sveikatos priežiūros įstaigų specialistams įgyti unikalių, į psichikos sveikatos stiprinimą motinystės srityje orientuotų žinių ir įgūdžių. Projekto metu mokymuose sudalyvavo daugiau nei 100 Vilniaus miesto specialistų, o ekspertinėse apklausose – dar ir antra tiek mamų. Projektas buvo vykdomas Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšomis.
Projektas inicijuotas atsižvelgiant ir į specialistų, ir į jų pacientų poreikius
Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos narės, Pogimdyminės depresijos centro atstovės Nidos Vildžiūnaitės teigimu, projektas gimė iš realaus sveikatos priežiūros specialistų ir jų prižiūrimų pacienčių poreikio. „Тyrimai rodo, kad depresija nėštumo metu ir po gimdymo pasireiškia maždaug 10–15 proc. visų moterų. Negydoma depresija gali turėti ilgalaikes neigiamas pasekmes motinos sveikatai, psichosocialiniam visos šeimos funkcionavimui, tarpasmeniniams santykiams. Įrodyta, kad mamos depresiškumas daro didelį poveikį vaikams, jų raidai ir gerovei, kuris gali išlikti visą gyvenimą. Ši tema sulaukia vis daugiau dėmesio globaliu mastu, siekiant tiek prevencijos, tiek tinkamos ir efektyvios pagalbos, susidūrus su psichikos sveikatos sunkumais ir sutrikimais perinataliniu periodu“, – dalijasi Nida Vildžiūnaitė.
Lietuvoje 2023 metais patvirtinus du SAM ministro įsakymus, sudarytos realios galimybės specialistams vykdyti pogimdyminės depresijos prevenciją – pastebėti mamos emocinės būklės pokyčius, įvertinti jos savijautą, atpažinti rizikos veiksnius bei simptomus ir inicijuoti pokalbius apie jos psichikos sveikatos poreikius. Atsižvelgiant į vykstančius teisinius pokyčius, išsikeltas vienas iš projekto tikslų – išanalizuoti, kaip Vilniaus miesto poliklinikose sekasi vykdyti pogimdyminės depresijos prevencijos rekomendacijas, atsižvelgiant į pirminės sveikatos priežiūros specialistų ir besilaukiančių bei pagimdžiusių moterų patirtį bei siekiant išgirsti abiejų grandžių poreikius bei įžvalgas. Šiam tikslui pasiekti įvykdytos dvi ekspertinės apklausos, kurias vykdė Lietuvos sveikatos mokslų Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos psichologijos katedros mokslininkės, reprodukcinės psichologijos atstovės prof. dr. Giedrė Širvinskienė ir dr. Milda Kukulskienė.
Daugiau nei pusė apklaustų specialistų susiduria su psichikos sveikatos sunkumų turinčiomis pacientėmis
Viena iš ekspertinių apklausų buvo skirta pirminės sveikatos priežiūros specialistams, vykdantiems nėštumo ar (ir) atsistatymo po gimdymo priežiūrą: gydytojams akušeriams-ginekologams, akušeriams, šeimos gydytojams, išplėstinės praktikos slaugytojams, taip pat psichikos sveikatos centrų ir kitiems specialistams, dirbantiems su besilaukiančiomis ir pagimdžiusiomis moterimis. Iš viso apklausoje dalyvavo 121 specialistas iš Grigiškių sveikatos priežiūros centro, Antakalnio, Centro, Karoliniškių, Naujosios Vilnios, Šeškinės ir kitų poliklinikų. Apklausos duomenis vertinusi ir rekomendacijas ruošusi prof. dr. Giedrė Širvinskienė apibendrina: „Truputį daugiau nei pusė specialistų darbe susiduria su psichikos sveikatos sunkumų turinčiomis pacientėmis ir teigia, kad teiraujasi apie jų emocinę savijautą, įteikia lankstinuką ar informacinį lapą apie depresijos po gimdymo atpažinimą bei pagalbos galimybes, duoda pildyti Edinburgo pogimdyminės depresijos klausimyną jos 32 nėštumo savaitę, kuria kontaktą ir teikia emocinę paramą.“
Apklausti sveikatos priežiūros specialistai pabrėžė, kad darbo specifika, įtariant depresijos nėštumo metu ar pogimdyminės depresijos riziką, pasižymi tuo, jog pareikalauja didesnių nei įprastai pastangų, norint klausti pacienčių apie jų savijautą, siekiant palikti erdvės išsakyti nusiskundimus. Specialistai mini ir tai, kad jiems reikia specifinių žinių, trūksta mokymų apie psichikos sveikatą toms žinioms įgyti, be to, jie turi iš anksto žinoti apie įvairias psichikos sveikatos pagalbos galimybes ir gebėti tinkamai apie jas informuoti savo pacientes. Pasak jų, laiko sąnaudos išauga (teigiama, kad konsultacijos laikas pailgėja mažiausiai 10–20 min.), o per šiuo metu turimą ribotą laiką neįmanoma surinkti išsamios informacijos ir tinkamai suteikti pagalbos, čia reikalingas lankstumas ir kitokia darbo taktika. Be to, norint proaktyviai nukreipti pagalbai, neretai pritrūksta reikiamų specialistų „čia ir dabar“.
Tarp pacienčių poreikių – ilgesnis vizito laikas, atviri klausimai ir papildomos nemokamos paslaugos
Projekto metu vykdytoje pacientėms skirtoje apklausoje dalyvavo 114 pirminės sveikatos priežiūros nėštumo ir atsistatymo po gimdymo paslaugas gavusių Vilniaus miesto poliklinikų ir sveikatos priežiūros įstaigų pacienčių. Аpklaustos pacientės, kalbėdamos apie gautą nėštumo priežiūrą, tarp savo poreikių minėjo: ilgesnį vizito laiką; išsamesnės informacijos pateikimą; pasiteiravimą apie emocinę ir fizinę savijautą kiekvieno vizito metu, užduodant ne tik uždaro, bet ir atviro pobūdžio klausimus; partnerio įtraukimą; įvairesnių nemokamų paslaugų besilaukiančioms moterims siūlymas; pasidomėjimą apie nėščiajai nerimą keliančius klausimus; prieštaraujančios informacijos tarp skirtingų specialistų, kitų specialistų darbo kritikavimo vengimą; pagarbų ir orų bendravimą; grįžtamojo ryšio po apžiūrų, išsamesnį tyrimų rezultatų pakomentavimą.
Pacientės taip pat įvardijo klausimus, kurie nebuvo užduoti apsilankymų metu, bet kuriuos būtų mielai išgirdusios. Tarp jų – pasidomėjimas, kaip pacientės maitinasi, kaip vertina savo miego kokybę, kaip jaučiasi dėl nėštumo, dėl ko nerimauja, ar sulaukia artimųjų palaikymo. Pacientės taip pat atkreipė dėmesį, kad pritrūksta ir klausimo, ar žino, kur kreiptis, esant poreikiui ir ar žino, kaip prižiūrėti kūdikį. Apibendrindama šios apklausos rezultatus, dr. Milda Kukulskienė dalijasi: „61 proc. moterų dėmesį psichologinei savijautai vertino prasčiau nei vidutiniškai ir tik 12 proc. teigia, kad informacija apie psichologinės pagalbos galimybes, esant poreikiui, buvo tinkamai suteikta. Supratome, kad apklaustos moterys teigiamai žiūri į praktiką, apimančią depresijos rizikos vertinimą, norėtų, kad konsultacijai būtų skiriama daugiau laiko. Maždaug devynios iš dešimties moterų įvardija, jog norėtų, kad pogimdyminės depresijos vertinimas būtų įprasta nėštumo ir pogimdyminės priežiūros dalis.“
Pateiktos rekomendacijos pogimdyminės priežiūros tobulinimui
Remiantis įvykdytomis apklausomis, projekte dalyvavusių mokslininkių buvo parengtos rekomendacijos, kaip gerinti sveikatos priežiūros paslaugas pogimdyminės priežiūros srityje ateityje. Prof. dr. Giedrė Širvinskienė: „Apklausos duomenys atskleidžia pacienčių, tai yra nėščiųjų ir motinų, poreikį plėsti nemokamų paslaugų prieinamumą (mankštos su kineziterapeutu, baseinas), organizuoti besilaukiančių ir pagimdžiusių moterų grupes/mamų klubą, rengti pamokėles nėščiosioms ir pagimdžiusioms apie vaiko priežiūrą poliklinikoje ar nuotoliu.“ Specialistams taip pat rekomenduojami nuoseklūs ir reguliarūs mokymai tokiomis temomis kaip pogimdyminės depresijos ir kitų emocinių sunkumų atpažinimas, priklausomybių, smurto ir kitų rizikos veiksnių atpažinimas, bendravimo su jautriomis pacientėmis įgūdžiai.
Strateginėse sisteminio lygmens rekomendacijose organizacijoms akcentuojamas psichikos sveikatos integravimas į nėštumo ir pogimdyminę priežiūrą, kai psichikos sveikata traktuojama kaip neatskiriamą nėštumo ir pogimdyminės priežiūros dalis, užtikrinant nuoseklų ir vieningą pogimdyminės depresijos patikros modelį visose įstaigose ir visuose priežiūros etapuose (nėštumo metu ir po gimdymo). Taip pat rekomenduojama supaprastinti pacientės nukreipimo kelią, stiprinti Žaliųjų koridorių veikimą ir jų žinomumą tarp specialistų, užtikrinti grįžtamąjį ryšį tarp skirtingų sveikatos priežiūros grandžių. Visas rekomendacijas galima peržiūrėti Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos interneto svetainėje pateiktame ataskaitos dokumente.
Vilniaus miesto specialistams suteiktos galimybės dalyvauti intervizijose ir seminare apie trauma pagrįstą priežiūrą
Be apklausų, projekto metu surengti vienas kvalifikacijos kursas Vilniaus miesto asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistams pogimdyminės depresijos srityje ir du intervizijų ciklai po tris užsiėmimus. Susitikimuose dalyvavo specialistai iš keturių Vilniaus sveikatos priežiūros įstaigų – akušerės, slaugytojos, psichologės, kineziterapeutės ir kitų sričių profesionalės. Pasak intervizijas vedusios kūno psichoterapijos praktikės, socialinio darbo magistrės, Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos narės Linos Gabrijolavičienės, intervizijų metu buvo siekiama sukurti saugią, pasitikėjimu grįstą erdvę, kurioje specialistai gali mokytis vieni iš kitų, stiprinti savistabos, emocinio atsparumo, bendradarbiavimo ir refleksijos įgūdžius. Kad tokios intervizijos yra reikšmingos ir reikalingos, atskleidė ir minėta specialistų ekspertinė apklausa.
Kvalifikacijos kėlimo seminare „Žinios apie trauma pagrįstą priežiūrą gimdymo metu: specialistų gebėjimų stiprinimas – nuo teorijos iki praktikos“ dalyvavo dvi dešimtys akušerių, psichologų, socialinių darbuotojų iš Vilniaus miesto klinikinės ligoninės ir kelių miesto asmens sveikatos priežiūros įstaigų. Mokymus vedė dvi Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos narės – akušerė Gintarė Balčytytė ir kūno psichoterapijos praktikė Lina Gabrijolavičienė, abi individualioje praktikoje konsultuojančios moteris (ir šeimas) po sunkių ar trauminių gimdymo patirčių. Lina Gabrijolavičienė: „Traumai jautri priežiūra (angl. trauma-informed care) leidžia geriau suprasti, atpažinti ir atliepti kiekvienos gimdyvės emocinius bei psichologinius poreikius, nepaisant jos ankstesnių gyvenimo patirčių. Toks požiūris mažina pakartotinio traumavimo riziką stiprina pasitikėjimą tarp moters ir specialisto, kuria saugesnę, pagarba grįstą gimdymo patirtį ir padeda užtikrinti ne tik fizinę, bet ir emocinę gerovę. Tyrimais įrodyta, kad psichologinės patirtys gimdymo metu gali paskatinti optimalią tranziciją į motinystę.“
Akušerė Gintarė Balčytytė pabrėžė, kad seminaro metu dalyviams pristatyti ne tik naujausi moksliniai tyrimai, bet ir jais pagrįstos praktikos: „Gimdymo patirties sąsaja su pogimdymine depresija ir potrauminio streso sutrikimu tyrinėjama jau ne vienerius metus, todėl specialistams itin svarbu suprasti, kaip veikia traumos mechanizmas kaip išlikimo reakcijos (kova, pabėgimas, sustingimas, pataikavimas; angl. fight, flight, freeze, fawn), kokia jų raiška gimdymo metu, kaip veikia traumos prevencija gimdymo priežiūroje“. Mokymuose apžvelgta ir apie specialistų perdegimo ir pervargimo prevenciją, psichoemocinę higieną, savipagalbos principus, savireguliacijos ir pagalbos įrankius gimdyvei, lydinčiam asmeniui ir specialistui.
Projektą „Specialistų, dirbančių su nėščiosiomis, gimdyvėmis ir šeimomis po gimdymo psichologinio atsparumo įgūdžių stiprinimas ir psichikos sveikatos raštingumo didinimas“ finansavo Vilniaus miesto savivaldybė. Skirta finansavimo suma 18 000 eurų. Projekto įgyvendinimo laikotarpis: nuo 2025 05 01 iki 2025 12 31. Projekto vadovė Vitalija Maksvytė.
Plačiau apie projektą skaitykite Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos interneto svetainėje.
Projektą finansavo Vilniaus m. savivaldybė.
