Ar įmanoma pasiruošti gimdymui? Jei taip – tai kaip? Turbūt daugeliui laukiančių (ypač) pirmo gimdymo rūpi šis klausimas. Gimdant pakartotinai dažnai būna lengviau – atsispiriant nuo pirmojo gimdymo patirties, įsivardinant, ko trūko, kas buvo visai nereikšminga. Visgi, gimdymo patirtis labai neapčiuopiama ir priklauso nuo daugybės kintamųjų, todėl neįmanoma rasti vieno tinkamo pasiruošimo būdo visoms moterims.
2022 metais gimdžiusios moterys apklausoje „Mano gimdymas“ buvo paprašytos pažymėti visus būdus, kuriais ruošėsi gimdymui. Daugiausiai jų – net 93,9 proc. – nurodė, kad iš anksto susiruošė gimdymo krepšį. Taip pat nemažai (80,2 proc.) gimdymui besiruošiančių moterų domėjosi informacija apie patį gimdymą – skaitė knygas, klausėsi ar žiūrėjo laidas ir kt. Du trečdaliai apklausoje dalyvavusių rinko informaciją iš neseniai gimdžiusių ar taip pat besilaukiančių moterų socialiniuose tinkluose, gyvai, internete (tikimės, kad manogimdymas.lt irgi tapo šiuo įrankiu). Beveik pusė (45,2 proc.) nėščiųjų domėjosi žindymu. Maždaug trečdalis lankė nėščiųjų pamokėles asmens sveikatos priežiūros įstaigose, panašus skaičius moterų rinkosi ir privačius kursus. Tiek pat moterų lankė specialias mankštas ar baseino užsiėmimus nėščiosioms.
Būdai, kuriais moterys ruošėsi gimdymui
Pastaraisiais metais viena iš penkių moterų (19,5 proc.) nėštumo metu tarėsi su konkrečiu specialistu (gydytoju arba akušere), kuris prižiūrės jos gimdymą. Iš to kyla dvi prielaidos: pirmoji, kad gimdyvė jaučiasi ramiau, kai gimdymą prižiūri konkretus, jai pažįstamas specialistas, su kuriuo ji buvo susitikusi dar nėštumo metu ir aptarusi savo lūkesčius (tai šiek tiek panašu į tęstinės akušerinės priežiūros modelį). Antroji prielaida – kad bendrai nepasitikima medicinos sistema ir važiuoti gimdyti „pas bet ką“ atrodo pernelyg rizikinga.
Jaučiamas pamažu augantis dėmesys tarpvietės traumų prevencijai – tai specialios (savi)masažo technikos, kurios, remiantis kai kuriais moksliniais tyrimais, gali šiek tiek padidinti audinių elastingumą ir sumažinti plyšimų tikimybę. Beveik 15 proc. apklausoje „Mano gimdymas“ dalyvavusių moterų nėštumo metu ruošė tarpvietę gimdymui. Nors moksliniai įrodymai šiuo klausimu yra nevienareikšmiai, tačiau tai yra fizinė, pačios moters sąmoningai kontroliuojama veikla, kuri net jei ir neturi tiesioginio poveikio tarpvietės audiniams, gali turėti kitokį teigiamą poveikį, pavyzdžiui, padėti moteriai geriau pažinti savo kūną, suteikti pasitikėjimo gimdymo metu.
Tik nedidelė dalis apklausoje dalyvavusių moterų nėštumo metu skyrė dėmesio psichologiniams pokyčiams (13,3 proc.). Šie duomenys liūdina, nes psichikos sveikatos specialistai teigia ir mūsų apklausų duomenys patvirtina, kad pogimdyminės depresijos simptomus patiria maždaug kas penkta gimdyvė, o net apie 70 proc. moterų, gimus kūdikiui, išgyvena laikinus nevilties ir apatijos periodus, patiria melancholiją po gimdymo (angl. Baby Blues). Psichologinis pasirengimas turėtų būti įtrauktas į sveikatos įstaigų pasirengimo gimdymui kursų temas, taip pat pakankamai dėmesio turėtų būti skiriama psichikos ligų prevencijai (švietimui, stigmos mažinimui, informavimui apie pagalbos galimybes).
Didžioji dalis atsakymų apklausoje yra moterų, susilaukusių pirmagimio. Paklaustos, kaip retrospektyviai, jau po gimdymo, jos vertina savo psichologinį pasiruošimą nėštumo pabaigoje, didžioji dalis (71,6 proc.) vertino „gerai“ ir „labai gerai“, o psichologiškai nepasiruošusios gimdymui (pvz., vargino didelis nerimas ir baimė) jautėsi beveik kas dešimta (9,2 proc.). Iki gimdymo turėtas žinias apie gimdymą geriau nei vidutiniškai vertino daugiau nei pusė (62,9 proc.) pirmąkart gimdžiusiųjų, o prasčiau nei vidutiniškai – daugiau nei viena iš dešimties (12,47 proc.).
Keturios iš penkių (80,4 proc.) pakartotinai gimdžiusiųjų savo psichologinį pasiruošimą įvertino teigiamai (ypač „labai gerai“ skiltyje – 54,4 proc.), o neigiamai – beveik 7 proc. Bendrai žinias apie gimdymą „gerai“ ir „labai gerai“ vertino 82,8 proc., „prastai“ ir „labai prastai“ – 4,3 proc. pakartotinai gimdžiusiųjų.
Akivaizdu – gimdant pakartotinai aiškumo gerokai daugiau.
Gimdymui pasibaigus neplanuota cezario pjūvio operacija, padidėjo „prastai“ ir „labai prastai“ savo tiek psichologinį (bendrai 12 proc., pirmakartės – 14,8 proc., pakartotinai gimdančios – 8,5 proc.), tiek bendrą pasiruošimą (bendrai 15,6 proc., pirmakartės – 17,3 proc., pakartotinai gimdančios – 2,1 proc.) vertinančių gimdyvių. Geriausiai savo pasiruošimą gimdymui vertino pakartotinai gimdžiusiosios, kurioms buvo atlikta planinė cezario pjūvio operacija (83,4 proc.), tačiau planuotai operaciniu būdu susilaukusios pirmakartės savo žiniomis patenkintos mažiau (60,7 proc.) – tarp jų daugiau nepasitenkinimo savo psichologiniu pasiruošimu (12,5 proc., pakartotinai gimdant – 7 proc.).
Apklausą „Mano gimdymas“ užpildė 1763 moterys, gimdžiusios 2022 metais Lietuvoje.
