Kertiniai dokumentai kuriais remtasi sudarant apklausą „Mano gimdymas“, yra Naujagimiui palankios ligoninės iniciatyvos gairės ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos gimdymo priežiūrai, kuri būtų ne tik saugi, bet ir ori, pozityvi patirtis gimdančiai moteriai. Remiantis šiais dokumentais, išsigryninti penki gimdymo priežiūros kokybės vertinimo aspektai: pagarbus ir orus bendravimas, pasirinkto lydinčio asmens dalyvavimas, efektyvi personalo komunikacija, tinkamas ir priimtinas skausmo malšinimas, galimybė judėti ir gimdyti pasirinkta poza, palankumas naujagimiui ir sėkmingai žindymo pradžiai.
Šių gairių laikymasis reikštų, kad sprendimai nėštumo ir gimdymo metu priimami gerbiant moters autonomiją ir kūną, atsižvelgiant į jos vertybes ir poreikius, įtraukiant ją į sprendimų priėmimą.
Pateikiant pagal šias gaires surinktus ir išanalizuotus kiekybinius apklausos duomenis, galima geriau suvokti, kaip Lietuvos stacionaruose yra įgyvendinamos praktikos, paremtos bazinėmis žmogaus teisėmis – teise į pagarbą ir orumą, kūno integralumą, apie kurias kalba ir užsienyje veikiančios už moterų teises gimdymo srityje kovojančios organizacijos. Taip pat galima gautus duomenis palyginti su geros akušerinės priežiūros praktikos standartais – kiek, remiantis iš moterų gaunamais duomenimis, gimdymo priežiūra juos atitinka Lietuvoje.
Kaip organizacija laikomės požiūrio, kad gimdymas yra ne tik fizinis, bet ir emocinis, socialinis įvykis, kuris yra reikšmingas, kompleksinis, turintis ilgalaikį poveikį. Kiekviena gimdymo patirtis yra svarbi ir labai subjektyvi. Kadangi šia apklausa siekiame geriau suprasti moterų gimdymo patirtis – įsigilinti į jų asmeninį patyrimą mums yra ypač svarbu. Todėl norime pasidžiaugti, kad pagaliau radome resursų ir ilgai lauktai kokybinei „Mano gimdymas“ apklausoje surinktų duomenų analizei.
Kodėl manome, kad tai yra svarbu?
Kokybiniai tyrimo metodai gali padėti patikslinti kiekybiniais metodais surenkamus duomenis, padėti išgryninti hipotezes ateities tyrimams, patikslinti naudojamus apklausos įrankius kiekybiniam duomenų rinkimui ar iškelti aktualius klausimus atskirai vykdomam kokybiniam tyrimui. Tokia analizė leidžia prieiti prie daug gilesnio ir turtingesnio fenomeno supratimo, gali padėti patvirtinti kylančias problemas bei padėti jas geriau suprasti. Ir kas galbūt būtų reikšmingiausia mums – ji gali padėti atskleisti, kas pačioms moterims šioje srityje yra svarbiausia.
Užsienyje kokybiniai tyrimo metodai ir ypač fenomenologinė tokių tyrimų perspektyva yra plačiai taikomi akušerijos ir kitose, su sveikata susijusiose, srityse. Toks priėjimas prie šios jautrios temos atskleidžia jos gilumą, kompleksiškumą ir žmogiškumą – tai ypač svarbu sveikatos priežiūroje, kuri turėtų būti ne vien į medicininių problemų sprendimus orientuota praktika.
Būtent fenomenologinė kokybinių tyrimų perspektyva glaudžiai siejasi su mūsų organizacijos vertybėmis, kuomet tyrimo dalyvis (šiuo atveju – gimdžiusi moteris) yra laikomas savo patyrimo ekspertu. Tyrėjai interpretuoja dalyvių jausmus, nuostatas, įsitikinimus, kad išgrynintų tiriamo fenomeno (šiuo atveju – gimdymo patyrimo) esmę. Tačiau ši perspektyva iš tyrėjo reikalauja padėti į šalį turimas išankstines nuostatas, kurias jis gali turėti apie tiriamą reiškinį, siekiant suprasti, ką iš tikrųjų reiškia tai patirti, tuo pačiu ieškant įžvalgų apie tai, kaip patys žmonės supranta šiuos patyrimus.
Vadinasi, niekas už pačią moterį geriau negali perteikti, ką reiškia gimdyti Lietuvoje.
Būtent dėl šių priežasčių buvo nuspręsta atrinktiems kokybiniams „Mano gimdymas“ apklausos duomenims taikyti fenomenologinę teminę analizę.
Dar kartą norime patikinti, kad apklausa yra anoniminė, o visa moterų pateikta informacija išlieka konfidenciali ir taikant kokybinę duomenų analizę. Viešai pristatomi bus apibendrinti visų apklausos dalyvių duomenys arba tik trumpos citatos, kurios niekaip – tiesiogiai ar netiesiogiai – neleistų identifikuoti jų tapatybės. Tai reiškia, kad moterų istorijos yra saugios ir jų nebus galima atpažinti.
Taip pat džiaugiamės galėdami bendradarbiauti su Fenomenologinių tyrimų institutu, keliant savo komandos narių kompetenciją kokybinių tyrimų srityje, ir galimybe gauti supervizijas, siekiant užtikrinti kuo didesnį ir aukštus kokybės standartus atitinkantį šios analizės moksliškumą ir etiškumą. Ypatingą dėkingumą reiškiame šio instituto vadovei dr. Agnei Matulaitei (psichologė-psichoterapeutė, Londono Birkbeck’o universiteto tyrimų garbės narė, Kembridžo universiteto akademinio rašymo grupės narė, Vilniaus universiteto ir LMTA lektorė).
Tikimės išsamiais „Mano gimdymas“ apklausos kokybinės analizės rezultatais pasidalinti su Jumis jau 2024 m. pradžioje, dar kartą paliudijant, kokia svarbi yra kiekviena mama ir kiekviena subjektyvi gimdymo patirtis.