Palankumas naujagimiui – vienas pagrindinių rodiklių, pagal kurį vertiname ligonines apklausoje „Mano gimdymas“. Jį apskaičiuojame remdamiesi Naujagimiams palankios ligoninės vertinimo principais.
Naujagimiui palanki ligoninė (NPL) – tai PSO ir UNICEF iniciatyva, siekianti apsaugoti, skatinti ir diegti žindymo praktiką asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Naujagimiui palanki ligoninė privalo turėti įstaigos vadovo patvirtintą žindymo rėmimo programą, kurioje turi būti išdėstyta, kaip ligoninėje laikomasi dešimties Naujagimiams palankioms ligoninėms keliamų reikalavimų ir kaip sudaromos palankios sąlygos sėkmingai žindyti naujagimius nuo pirmos jų gyvenimo dienos.
Stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų vertinimo pagal Naujagimiams palankios ligoninės reikalavimus tvarkos aprašą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras patvirtino 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. V-1251 „Dėl Stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų vertinimo pagal naujagimiams palankios ligoninės reikalavimus tvarkos aprašo patvirtinimo“.
2018 m., kai PSO atnaujino ir papildė vertinimo gaires, LR SAM Žindymo skatinimo komitetas nutarė laikinai stabdyti ligoninių vertinimą ir nesuteikti NPL statuso naujoms ligoninėms, tačiau palikti teisę ligoninėms, jau turinčioms statusą, toliau juo naudotis.
Remiantis moterų, kurios dalyvavo „Mano gimdymas“ apklausoje atsakymais, įvertinus, ar buvo sudarytos palankios sąlygos pirmajam – „Auksinės valandos“ – kontaktui ir ar buvo suteikta pagalba esant laktacijos ir / ar žindymo sunkumų, vidutinis Lietuvos stacionarų palankumo naujagimiui balas 2022 m. siekė vos 43 iš 100 galimų. Šis rodiklis kasmet mažėja: 2019 m. palankumas naujagimiui įvertintas 50 balų iš 100. Žemus 2020 m. (49 balai) ir 2021m. (42 balai) balus tikėjomės paaiškinti karantino ribojimais, bet 2022 m. rezultatai gerėjo vos 1 balu, lyginant su 2021-aisiais.
Apibendrintas palankumo naujagimiui vertinimas
Potenciali priežastis – sustabdyta NPL statusą turinčių akušerijos skyrių stebėsena, kai nebėra motyvo reguliariai atnaujinti personalo žinias ir dėti pastangų statusui, kartu ir žindymui palankiai praktikai išlaikyti. Taip pat gali būti, kad rezultatai prastėja dėl didesnio gimdyvių pasiruošimo žindymui (mūsų apklausos duomenimis, 45 proc. nėščiųjų domisi žindymu) ir jų turimų didesnių lūkesčių personalui, kurių neatliepus, stacionarai gauna prastesnį vertinimą.
Duomenys skiriasi ne tik priklausomai nuo regiono, bet ir nuo stacionaro. Vilniaus regione palankumas naujagimiui įvertintas tik 38 balais (VMKL – 36, VGN (turi NPL statusą) – 42, Santaros – 35), Kauno – 50 (KKGN – 67, LSMU KK – 42, Kauno klinikinė ligoninė – 46, P. Mažylio GN – 53 (visos turi NPL statusą)), kitų didmiesčių (Šiaulių (turi NPL statusą), Panevėžio (turi NPL statusą), Klaipėdos) bendrai – 36, regioninių ligoninių bendrai – 53 balais.
Visose Vilniaus ligoninėse palankumo naujagimiui rezultatai kasmet mažėja (bendrai 51 balas 2019-aisiais, 46 – 2020-aisiais, 40 – 2021-aisiais, 38 – 2022-aisiais). Kauno ligoninėse rezultatai kito nežymiai arba prastėjo, išskyrus Kauno Krikščioniškuosius GN, kurių rezultatai gerėjo – ypač reikšmingas šuolis tarp 2021 ir 2022 metų (atitinkamai 64, 61, 57 ir 67 balai). Panevėžio, Klaipėdos ligoninėse situacija gerėjo, lyginant su rezultatais karantino metais, bet rezultatų iki karantino nepasiekė (bendrai 41, 37, 29 ir 35 balai), Šiaulių – blogėjo (atitinkamai 39, 49, 46 ir 39 balai). Regioninėse ligoninėse bendrai situacija gerėjo (atitinkamai 53, 51, 45 ir 53 balai).
Lietuvos stacionarų palankumo naujagimiui vertinimo pokyčiai
Apibendrinant galima teigti, kad yra Akušerijos skyrių, kuriuose rezultatai kasmet gerėja, yra tokių, kuriuose rezultatai stabiliai nesikeičia arba net blogėja, nepaisant aplinkybių (pvz., panaikinti karantino ribojimai). Tačiau jei palankumas naujagimiui būtų vertinamas pagal mokyklinę sistemą, tai „klasės pirmūnai“ būtų tik stiprūs vidutiniokai.
Apmaudu, bet NPL statusas negarantuoja naujagimiui ir žindymui palankios praktikos, nors 2022 m. net 22,1 proc. nėščiųjų tai buvo pasirinkimą, kur gimdyti, lemiantis veiksnys.
Labiausiai bendrą įvertinimą mažino nepakankamai užtikrintos pirmosios – „Auksinės“ – valandos nepertraukiamo oda prie odos kontakto sąlygos iš karto po kūdikio gimimo.
„Oda prie odos” kontaktas – tai praktika, kai tik gimęs nuogas naujagimis yra nedelsiant pilvu paguldomas ant nuogos mamos pilvo arba krūtinės, užklojama jo nugara ir tuomet mama ir naujagimis nepertraukiamai bendrauja 1–2 valandas arba iki pirmojo žindymo epizodo pabaigos. Šio metodo didžiulė nauda įrodyta pradedant psichosocialiniais, baigiant fiziologiniais aspektais. Jis mažina gimdymo sukelto streso neigiamas pasekmes ne tik kūdikiui, bet ir motinai, užtikrina optimalią naujagimio termoreguliaciją net kelias dienas po gimimo, tokie kūdikiai pasižymi geresne savireguliacija ir mažiau verkia. Kontakto trukmės rekomendacijos įvestos po švedų akušerės dr. Ann–Marie Widström ilgalaikių tyrimų, kurie įrodė, kad visi sveiki naujagimiai instinktyviai atlieka tuos pačius 9 veiksmus / žingsnius, ieškodami krūties ir pirmąkart pažįsdami. Procesas trunka 43–90 min. ir yra vainikuojamas pirmuoju miegu po gimimo.
Bendrai Lietuvoje 2022 m. nepertraukiamą „Auksinę valandą“ patyrė tik 26 proc. gimdyvių (geriausi rezultatai KKGN – 50 proc., prasčiausi – VMK (Antakalnio) ligoninėje ir Respublikinėje Šiaulių ligoninėje – vos po 18 proc.). Priklausomai nuo gimdymo būdo nepertraukiamą oda prie odos kontaktą patyrė 32 proc. pagimdžiusių natūraliais takais, 4 proc. po planinės CPO ir 1 proc. po skubios CPO.
Svarbu paminėti NPL įsakyme nurodytą reikalavimą: “tuoj pat arba per penkias minutes po gimimo nuogas naujagimis turi būti paguldomas motinai ant krūtinės bent vienai valandai, kad pasirengtų pirmą kartą žįsti. Motina turi būti skatinama stebėti, kada jos naujagimis bus pasirengęs žįsti. Jei reikia, sveikatos priežiūros specialistai turi pasiūlyti pagalbą. Jei iš karto po gimimo dėl motinos ar naujagimio sveikatos būklės to padaryti neįmanoma, naujagimis paliekamas su motina tuoj pat, kai tai leidžia jo ar motinos sveikatos būklė” – ir tai nepriklauso nuo gimdymo būdo. Kai kurios gimdyvės pirmąjį „oda prie odos“ kontaktą su naujagimiu ir žindymą patiria dar operacinėje ir tęsia intensyvaus stebėjimo palatoje, tačiau bendrai Lietuvoje tai vis dar labiau išimtis nei taisyklė.
Priežasčių, kodėl tik mažuma Lietuvoje gimdžiusių moterų teigia patyrusios tokį nepertraukiamą kontaktą, nežinome, tačiau mokslinėje literatūroje nurodoma, kad kliudyti gali su medicinos darbuotojais ir įstaigomis susiję faktoriai. Tai personalo trūkumas, laiko apribojimai, susirūpinimas saugumo klausimais, trukdymas rutininėms procedūroms, personalo kompetencijų ir žinių trūkumas apie šio kontakto naudą, neaiškūs motinų ir naujagimių tinkamumo kriterijai (pvz., abejotina naujagimio būklė), algoritmų nebuvimas, nepalankių įvykių atsiradimas kontakto metu. Priklausomai nuo šalies, tokie veiksniai kaip naujagimio lytis, tėvų gimtoji kalba, rasė ir šeimos ar personalo religiniai įsitikinimai gali taip pat trukdyti komunikacijai (Laurušonytė, 2022).
Pagalba esant žindymo sunkumams, lyginant visų metų duomenis, išlieka panaši, tačiau laipsniškai prastėjanti. 75 proc. gimdžiusių 2019 m. teigia gavusios pakankamą žindymo pagalbą, o 2022 m. apklausoje taip teigė 62 proc.
Įdomu pastebėti, kad pakankamą žindymo pagalbą teigia gavusios 76 proc. planine tvarka operaciniu būdu pagimdžiusių moterų, natūraliais takais – 62 proc., neplanuotai patyrusių CPO – 57 proc.
Abejonių ir nerimą kelia naujagimių atskyrimas nuo motinų nesant medicininių priežasčių, kai atskyrimas truko ilgiau nei 6 val. Tokią patirtį teigia turinčios beveik trečdalis (32 proc.) VGN, 17 proc. Kauno klinikose ir 3 proc. Santaros klinikose pagimdžiusiųjų po neplanuotos CPO. Po planinės CPO tokio atskyrimo patirties nebuvo, o pagimdžius natūraliais takais nedidelė dalis naujagimių (po 2–3 proc.) be objektyvių priežasčių ilgiau nei 6 val. buvo atskirti Kauno P. Mažylio, Klaipėdos, Šiaulių, Santaros ir Antakalnio ligoninėse.
Kadangi apklausoje surenkamos subjektyvios gimdyvių patirtys, gali būti, kad dalis į šiuos skaičius patekusių naujagimių buvo atskirti dėl mediciniškai objektyvių priežasčių, tačiau jos nebuvo tinkamai išaiškintos motinoms. Šiuo atveju svarbu prisiminti, kad ankstyvuoju pogimdyminiu laikotarpiu suteikta informacija gali būti sunkiau suprantama, ypač, jei kalbama medicininiais terminais. Esant nepalankioms situacijoms reikėtų rinktis paprastesnę kalbą, pasitikslinti, ar moteris tikrai viską suprato, jei tik yra galimybė – informaciją suteikti ne tik gimdyvei, bet ir lydintiems asmenims, informaciją pakartoti praėjus kelioms valandoms ir, be abejo, reguliariai informuoti apie naujagimio būklę, nesant galimybės jo tėvams būti šalia.
Remiantis apklausos „Mano gimdymas“ duomenimis, kurie atskleidžia, kad didelė dalis gimdyvių stacionarą renkasi pagal NPL statuso turėjimą, nors skirtumo tarp stacionarų praktiškai nėra, raginame LR SAM Žindymo skatinimo komitetą atnaujinti ligoninių vertinimą, kuris, pagal Ministro įsakymą, turėtų vykti kas trejus metus. Jei per artimiausius metus to daryti neketinama, siūlome atšaukti galimybę naudotis NPL statusu, nes taip nepateisinami šeimų lūkesčiai.
Apklausą „Mano gimdymas“ užpildė 1763 moterys, gimdžiusios 2022 metais, 2212, gimdžiusių 2021-aisiais, 1546, gimdžiusios 2020-aisiais ir 1139 2019-aisiais Lietuvoje gimdžiusios moterys.
