2021 m. sausio 29 d., Vilniuje įvyko nelaimė, kai nepavyko išgelbėti gyvybės naujagimiui. Naujagimis gimė namuose ir šis įvykis iš karto grąžino diskusijas apie gimdymo namuose saugumą. Atsižvelgdamos į žiniasklaidoje randamą informaciją, norime atkreipti dėmesį į kelis aspektus:
- Žiniasklaidoje matome formuluotes apie “galimai nelegalų gimdymą”. Norime pabrėžti, kad pagal dabar galiojančius įstatymus gimdymas namuose yra legalus, bet nelegali yra pagalba, jei gimdymo metu ją suteikia žmogus, neturintis tam oficialios akreditacijos. Deja, Lietuvoje šiuo metu nėra nei vieno sertifikuoto specialisto, kuris legaliai galėtų suteikti pagalbą gimdant. Todėl gimdymas namuose lieka visiškai neaiškioje teritorijoje, o bet kokia diskusija apie jį greitai nudreifuoja į baimių ir mitų diskursą.
- Prie to labai prisideda ir tai, kaip formuluojamos žinutės spaudoje. Jei miršta namuose gimęs kūdikis, informacija apie tai žiniasklaidą pasiekia iš policijos šaltinių. Pirminiai policijos pareigūnų, o taip pat ir medikų komentarai apie vykdomą tyrimą žinutei suteikia kriminalinio prieskonio. Nėra jokio barjero, kuris apsaugotų šeimą nuo viešumo tokioje jautrioje situacijoje, net kol nėra baigiamas tyrimas. Tuo tarpu mirtys ligoninėje lieka privatus šeimų reikalas, nebent yra jų pačių pasirenkama atvirai apie tai kalbėti žiniasklaidai.
- Gimdymas namuose vis dar yra suvokiamas kaip pasirinkimas, kuriuo prieštaraujama medicinos sistemai. Tačiau šalyse, kur ši praktika yra vykdoma rutiniškai, gimdymas namuose YRA sistemos dalis: šeima gali atvirai kalbėti apie tokį pasirinkimą su nėštumą prižiūrinčiais specialistais, kurie taip pat šeimą informuojama apie galimas rizikas, kartu su personalu yra ruošiamasi gimdymu ir aptariami visi galimi scenarijai ir kaip bus elgiamasi, jei kiltų pavojus gimdyvei ar naujagimiui.
- Dabartinis gimdymo namuose reguliavimas suteikia tik „popierinį” sprendimą, kuris iki šiol neveikia praktikoje. Suprantame stacionarų baimę prisiimti atsakomybę, jei personalas turėtų vykti priimti gimdymo į namus nieko nežinant apie gimdyvę ir jos būklę bei neturint aiškaus teisinio reguliavimo, kaip yra skirstoma atsakomybė nelaimės atveju. Tačiau tai yra ne priežastis stigmatizuoti gimdymą namuose, o paspirtis toliau tobulinti įstatyminę bazę bei nėštumo ir gimdymo priežiūros sistemą: užtikrinant tęstinę priežūrą, kai nėščioji turi galimybę lankytis nėštumo priežiūrai pas specialistą, kuris ir priims jos gimdymą, suteikiant galimybę personalui gauti apmokymus gimdymo priėmimui namuose, o nėščiosioms – kuo daugiau žinių apie gimdymą ir pogimdyvinį periodą, numatant paslaugų teikimą pogimdyviniu laikotarpiu ir toms šeimoms, kurios dabartinėje situacijoje pasirenka gimdyti namuose be medicininės priežiūros. Tokie pokyčiai galėtų būti naudingi ne tik įvedant gimdymą namuose į sveikatos apsaugos sistemą, bet ir gerinant gimdymo ir nėštumo priežiūros kokybę stacionaruose.
