Didžioji dalis Lietuvos gimdyvių stacionaruose susiduria su intervencijomis. Mes naudojame medicininį apibrėžimą – gimdymo intervencija yra kūno vientisumo pažeidimas. Cezario operacija, vakuumo ar replių panaudojimas, gimdymo sužadinimas (kai procedūromis arba medikamentais bandomas iššaukti spontaniškai neprasidėjęs gimdymas), gimdymo skatinimas (kai spontaniškai prasidėjusi gimdymo veikla stiprinama medikamentais, vaisiaus vandenų nuleidimas, kateterio įvedimas, tarpvietės kirpimas ir siuvimas ir kita). Pasaulyje akušerės ir gimdymo aktyvistės kelia vis didesnio gimdymo medikalizavimo problemą. Ar gali būti, kad ji aktuali ir Lietuvai?
Valstybinio Higienos instituto duomenimis, 2021 metais 72 procentai nėštumų buvo be patologijos (2022 metų gimimų medicininių duomenų šis institutas dar nėra paskelbęs). Oficialiai skelbiama nelabai daug su gimdymo metu moterims taikytomis procedūromis susijusios statistikos – yra duomenys apie gimdymo sužadinimą, jo skatinimą, cezario pjūvio operacijas, vakuumo, replių panaudojimą, epiziotomiją (tarpvietės kirpimą) ir susiuvimą bei keletą kitų procedūrų.
„Mano gimdymas“ apklausos metu klausėme moterų ir apie kitokias procedūras – ar joms buvo atlikta vidinė gimdos kaklelio patikra, ar nuleisti vaisiaus vandenys, ar matuoti vaisiaus tonai, ar žadintas / skatintas gimdymas (atskirai šių procedūrų neišskyrėme), ar statytas kateteris ar lašinė į veną, ar kateterizuota šlapimo pūslė, ar spaustas pilvas stumiant vaiką ir gimdant placentą.
Mūsų duomenimis, devynioms iš dešimties gimdyvių buvo atliekama vidinė gimdos kaklelio patikra, 84 proc. statytas kateteris arba lašinė, 57 proc. nuleisti vaisiaus vandenys. Pusė moterų teigia patyrusios gimdymo sužadinimą arba skatinimą – šie procentai yra labai panašūs ir 2022, ir 2021 metais. Nepaisant Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintos akušerinės metodikos „Tarpvietės plyšimai. Epiziotomijos“ teiginio „…paprastai gimdymo metu epiziotomija neatliekama. Ji atliekama tik prireikus“, tarpvietės kirpimą ir siuvimą patyrusių moterų skaičius taip pat nesikeičia – 42 procentai ir 2022, ir 2021 metais. 2022 m. be moterų sutikimo epiziotomija buvo atlikta 42 proc. visų kirpimų atvejų, metais anksčiau – 44 procentams.
Medicininių intervencijų taikymo pokyčiai
Trys ketvirtadaliai 2022 m. gimdžiusių moterų teigė, kad intervencijos joms buvo atliktos gavus jų informuotą sutikimą, tačiau informacijos apie pačias intervencijas pakako tik 63 proc. gimdyvių. Šie skaičiai taip pat reiškia, kad 25 procentams gimdyvių intervencijos darytos negavus jų informuoto sutikimo, o 37 proc. apie jas nepakako ir įstaigoje suteiktos informacijos. 16 procentų moterų gimdydamos jautė spaudimą sutikti su tuo, kas joms personalo buvo siūloma ar atliekama. 77 procentai gimdyvių teigia norėjusios būti informuotos apie medikų siūlomas ar atliekamas intervencijas, jų esmę, galimus šalutinius poveikius ir komplikacijas, galimas alternatyvas, padarinius atsisakius intervencijos. Nenorinčių žinoti šios informacijos yra dešimteriopai mažiau – 7 procentai.
Labiausiai į moterų sutikimą atsižvelgiama Tauragės ligoninėje (88 proc. intervencijų sutikus), Kauno Krikščioniškuosiuose (85 proc.) ir LSMU ligoninėje Kauno klinikose (84 proc.), mažiausiai – Panevėžio ligoninėje (64 proc.) ir Šiaulių respublikinėje ligoninėje (69 proc. atvejų). Spaudimas sutikti su tuo, kas planuojama daryti, taip pat reikšmingai skiriasi priklausomai nuo stacionaro. Su tokiu spaudimu susidūrė beveik kas ketvirta gimdyvė Vilniaus m. klinikinėje ligoninėje (Antakalnio) (24 proc.) ir Vilniaus gimdymo namuose (23 proc.) – Vilniaus regionas šiuo klausimu, deja, apskritai pasirodo prasčiausiai. Rečiausiai su spaudimu susiduria Tauragės (7 proc.), Kauno P. Mažylio gimdymo namų ir LSMU ligoninės Kauno klinikų (po 12 proc.) gimdyvės. Visos šios įstaigos atsiduria ir prie labiausiai su savo gimdyvėmis bendraujančių ir padedančių joms suprasti, kas daroma ar siūloma: iš Tauragės ligoninėje gimdžiusiųjų keturios iš penkių nurodo, kad joms pakako informacijos apie intervencijas, iš gimdžiusių Kauno P. Mažylio gimdymo namuose taip teigė 78 proc., o iš LSMU ligoninės Kauno klinikų – 76 proc. gimdyvių.
Yra skirtumas ir tarp pačių moterų – pirmakartės rečiau sakosi gavusios pakankamai informacijos apie intervencijas (60 proc.), palyginti su gimdančiomis antrą ar paskesnį vaiką (69 proc.). Pirmakartėms taip pat rečiau suteikiama joms pakankama informacija apie jų pačių (67 proc.) ar jų kūdikių būklę (81 proc.). Ne pirmus vaikus 2022 metais gimdžiusioms moterims pakankamai informacijos apie jų būklę taip pat buvo suteikta kur kas rečiau nei apie jų kūdikio, tačiau apskritai jos jautėsi labiau informuotos – 74 procentams pakako informacijos apie save, o 87 procentams – apie kūdikį. Priežastis tam gali būti ne viena – tikėtina, kad ne pirmą vaiką gimdančios moterys ir pačios jau turi daugiau informacijos apie gimdymą, laikotarpį po jo, kūdikį, ligoninės realybę, taip pat gali būti, kad jos geriau žino, kur kreiptis prireikus ir ko paklausti, kad situacija paaiškėtų. Gali būti, kad pirmakartės mamos turi daugiau lūkesčių specialistams – kad šie paaiškins situaciją, padės joms susiorientuoti ir bus prieinami iškilus reikalui.
Tarp pirmą ir paskesnį vaiką gimdančių moterų yra ir dar vienas skirtumas – 40 procentų jau patyrusių gimdymą moterų yra labiau linkusios pačios priimti su juo susijusius sprendimus, lyginant su 35 procentais pirmakarčių. Pastarosios dažniau – 40 procentų gimdymų – teigia, kad sprendimus dėl jų gimdymo priėmė medikai, o tokių moterų tarp jau anksčiau gimdžiusių buvo 32 procentai.
Moterų informuotumas – ir pirmakarčių, ir ne – apie joms daromas intervencijas šiek tiek auga: nuo 59 proc. 2019 m. ir 58 proc. pandeminiais 2020 m. iki 64 proc. 2021 m. ir 63 proc. 2022 metais.
Išvedus apibendrintą rodiklį apie efektyvią komunikaciją, geriausiai gimdyves apie tai, kokia yra jų ir jų kūdikių būklė, kokios intervencijos siūlomos ar taikomos, 2022 metais informuotos buvo Tauragės (85 proc.), o prasčiausiai – Panevėžio (57 proc.) ir Vilniaus Antakalnio (60 proc.) ligoninėse.
