Kokie nuskausminimo būdai taikomi Lietuvos gimdymo skyriuose ir kokias galimybes moterys turi juos rinktis?

Pasaulio sveikatos organizacija normalaus gimdymo atveju rekomenduoja nevartoti jokių medikamentų. Lietuviškos rekomendacijos, išdėstytos Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintoje akušerinėje metodikoje „Gimdymo skausmo malšinimas“ nurodo, kad šiuo metu nėra idealaus nuskausminimo – tokio, kuris būtų saugus gimdyvei ir vaisiui, pakankamai veiksmingas atskirais gimdymo laikotarpiais, lengvai valdomas, be neigiamo poveikio gimdyvei ir vaisiui, netrikdantis judėjimo laisvės, gimdymo veiklos ir stangų jėgos, nedidinantis instrumentinio gimdymo dažnumo.


Visgi svarbu pabrėžti ir tai, kad skausmas yra subjektyvus patyrimas, o priežastys, kodėl moterys yra linkusios rinktis vienus ar kitus būdus jį slopinti ar sukelti nejautrą, gali būti skirtingos. Taigi, siūlant skausmo valdymo būdus, yra labai svarbu atsižvelgti į šiuos aspektus.


Apklausos „Mano gimdymas“ duomenimis, 2022 metais 88 procentai moterų gimdymo metu gavo jų poreikius atitinkančias skausmo malšinimo priemones – šis skaičius nekinta nuo 2019-ųjų. Kiek daugiau nei pusė – 56 proc. – pasinaudojo ir medikamentais, kitos kliovėsi tik nemedikamentinėmis priemonėmis. Beveik 12 proc. moterų medikamentų prašė, tačiau jų negavo, o visais norėtais skausmo malšinimo būdais pasinaudojo 78 proc. gimdančiųjų. Maždaug 11 proc. moterų joms pasiūlytų medikamentų atsisakė, tačiau maždaug vienai iš šimto jis buvo pritaikytas nepaisant jos nenoro.


Į šią analizę neįtraukėme moterų, kurios gimdė planinės operacijos būdu, tačiau visi kiti atsakymai – ir tų, kurios gimdė natūraliais takais, ir tų, kurių gimdymas baigėsi iš anksto neplanuota operacija – yra apžvelgiami.


Pagrindiniai Lietuvos stacionaruose siūlomi medikamentiniai skausmo valdymo būdai gimdymui yra epiduralinė ir spinalinė nejautra, analgetiniai opioidai ir kvėpavimui skirtos dujos.
Prie nefarmakologinių metodų priskiriami moters pasirengimas gimdyti, emocinis palaikymas, tinkamiausios gimdymo pozos pasirinkimas. „Judėjimas, vaikščiojimas, dubens siūbavimas, tupėjimas, kelių – alkūnių poza, sėdėjimas ant specialių kamuolių ar kėdžių gali padėti surasti gimdyvei tokią padėtį, kai skausmas juntamas mažiau. Be to, padėties keitimas sutrumpina gimdymo procesą“, – rašoma akušerinėje metodikoje. Tačiau praėjusios savaitės duomenų analizė atskleidė, kad laisvai judėti gimdymo metu galėjo vos 31 proc., o rinktis gimdymo pozą – vos 13 proc. moterų.


Metodikoje nurodomi ir kiti nemedikamentiniai būdai – atsipalaidavimas, kvėpavimo pratimai, hidroterapija, masažas, akupunktūra ir akupresūra, muzikos, vizualizacijos, kvapų terapija ir TENS (transkutaninė elektrinė nervų stimuliacija). Remiantis „Mano gimdymas“ duomenimis galime daryti išvadą, kad pasinaudoti vandens teikiamu skausmo malšinimu galėjo nedaugelis gimdyvių – vonia vos 10 proc., dušu – 15 procentų. Po prieš keletą metų vykusių gimdymo skyrių atnaujinimų bent po vieną vonią, pritaikytą gimdymui, yra įsirengusios bene visos ligoninės, o dušai yra daugelyje gimdyklų. Tačiau svarbu pažymėti ir tai, kad medikų siūlymai naudotis hidroterapija buvo dar retesni – dalis moterų jos pasiprašė pačios arba tai padarė jas lydintys asmenys.


Skausmo ir jo valdymo tema svarbi ne tik paties gimdymo metu, bet ir vaikui jau gimus, jei moters tarpvietė buvo pažeista ir ją tenka siūti. Šiuo etapu gavusios tinkamą nuskausminimą nurodo 4 iš 5 moterų. 2021 metais šis procentas buvo didesnis ir siekė 88, o 2020 ir 2019 m. – beveik toks pat, kaip ir 2022-aisiais.

Projektas NVOK06297 finansuojamas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pagal 2023 metų nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo projektų konkurso atranką.

Gimdėte Lietuvoje 2023 metais? Kviečiame pasidalinti savo gimdymo patirtimi