Rugpjūčio 1-7 d. yra minima Pasaulinė žindymo savaitė. Šių metų šūkis “Protect breastfeeding – shared responsibility” liet. “Apsaugokime žindymą – tai mūsų visų atsakomybė”. Absoliuti dauguma moterų Lietuvoje su žindymu pirmą kartą susiduria ligoninėse, kuriose susilaukia mažylio. Todėl šią savaitę skiriame aptarti moterų patirtis, susijusias su žindymu.
Visuotinai pripažįstama, kad žindymo sėkmę gali lemti didelis spektras veiksnių, kai kurie jų jau įvyksta ligoninėje. Tarp veiksnių galinčių prisidėti prie sėkmingos žindymo pradžios priskiriami ankstyvas ir nepertraukiamas oda prie odos kontaktas tarp naujagimio ir mamos iškart po gimimo. Apklausos duomenimis naujagimis iš karto (ne vėliau kaip per 5 min.) buvo uždėtas ant krūtinės 68,94% visų apklausoje dalyvavusių moterų (79,51% kai pagimdė natūraliais takais (NT), 34,1% po planinės cezario pjūvio operacijos (CPO) ir 15,1% po skubios/neatidėliotinos CPO). Tačiau tik 62,25% atvejų, kai naujagimis buvo iš karto mamai uždėtas ant krūtinės, jis buvo uždėtas nuogas, kas turėjo užtikrinti oda prie odos kontaktą. Taip pat svarbi yra auksinė valanda, kai naujagimis po gimimo galėjo gulėti mamai ant krūtinės be pertrūkių bent valandą ar ilgiau. Tokią patirtį turėjo tik 36,99% visų apklausoje dalyvavusių moterų (iš jų 44,22% gimdžiusių NT, 8,8% po planinės CPO ir 2% po skubios/neatidėliotinos CPO).
46,50% visų apklausoje dalyvavusių moterų teigė, kad naujagimis pirmą kartą pažindė dar būdamas gimdykloje (55,33% gimdžiusių NT, 7,4% po planinės CPO ir 5,8% po skubios/neatidėliotinos CPO). Tačiau dažnai būtent per pirmas naujagimio gyvenimo dienas mamoms iškyla daug įvairių klausimų ir čia labai svarbus tampa personalo gebėjimas padėti. Klausėme moterų, ar ligoninės personalas Jums suteikė pakankamai pagalbos/informacijos žindymo klausimais? 49,50% atsakiusių pritarė, kad gavo pakankamai pagalbos ir informacijos netgi personalo iniciatyva, o dar 14,57% jos gavo tada, kada kreipėsi pačios. Deja, 18,02% moterų pagalba buvo suteikta tik iš dalies ir/arba ji buvo nepakankama arba netgi klaidinanti. Net 8,53% moterų negavo arba gavo nepakankamą pagalbą/informaciją, nors pačios siekė sužinoti daugiau ir spręsti iškilusias problemas, o 0,74% moterų gavo pagalbą net tada, kai nebuvo gautas jų pačių sutikimas. Dar 8.64% moterų pagalbos nesiteiravo ir klausimų susijusių su žindymų neuždavė.
Ypatingai jautrus klausimas yra žindymo palaikymas atskyrimo metu. 17,44% visų apklausoje dalyvavusių moterų naujagimių ligoninėje bent kuriam laikui buvo atskirti dėl medicininių priežasčių – esant būtinybei suteikti med. pagalbą naujagimiui ir/arba mamai ir 3,96% buvo atskirti dėl kitų, ne medicininių priežasčių, pvz., kūdikis paimtas nakčiai. 34,25% atvejų buvo sudarytos sąlygos žindyti atskirtą naujagimį – atnešamas kūdikis arba įleidžiama mama (34,60% atskirtų dėl med. pr. ir 32,71% dėl kitų, ne med. pr). 29,24% turėjo galimybę nunešti savo nutraukto pieno (33,76% atskirtų dėl med. pr. ir 9,35% dėl kitų, ne med. pr.) Tik 9,52% moterų buvo skatinamos žindyti/maitinti nutrauktu pienu pagal naujagimio poreikį (tiek dieną, tiek naktį). Dar labiau į akis krenta, kad tik 10,21% moterų personalas parodė ir/ar paaiškino kaip nusitraukti pieno per 6 valandas nuo naujagimio atskyrimo, o 7,79% vėliau nei po 6 val. nuo atskyrimo. Nesuteikus galimybės žindyti atskyrimo metu, tik 10,55% atskirtų naujagimių buvo maitinami donoriniu pienu, o iš visų naujagimių, kurie buvo atskirti ne dėl medicininių priežasčių, net 31,78% buvo maitinami mišiniu.
Neramina ir skaičiai, kad net 30,10% apklausoje dalyvavusių moterų, kurių naujagimiai buvo atskirti, nežinojo ar ir kaip bei kuo buvo maitinti jų naujagimiai atskyrimo metu (27,60% atskirtų dėl med. pr. ir 41,12% dėl kitų, ne med. pr.). 21,63% atskirtų naujagimių buvo maitinami iš buteliuko, o 15,40% atskirtų naujagimių gavo čiulptuką. Tiek buteliuko, tiek čiulptuko naudojimas gali turėti neigiamos įtakos tolimesniam žindymui iš krūties.
Nors vis daugiau ir daugiau kalbame apie žindymo naudą, žindymo patirtys pirmosiomis dienomis vis dar yra labai nevienareikšmės. Žindymo savaitės proga labai norėtume paskatinti žmones, kurie dažniausiai supa moterį pirmosiomis dienomis Lietuvoje – gydytojus(-as), akušeres, kitą personalą bei artimuosius – gilinti savo žinias žindymo temoje, geriau suprasti jos kompleksiškumą ir siekti suteikti moteriai ir naujagimiui visą jiems reikalingą pagalbą, kad kiekviena moteris galėtų gauti adekvačią informaciją ir tinkamiausią jai palaikymą. Tuo pačiu, turime siekti išmokti gerbti moterų pasirinkimus, kai turėdamos visą informaciją, jos pačios pasirenka kitokį kelią.
