Po kiekvieno sukrečiančio įvykio visuomenėje kyla diskusijos, ką turime daryti, kad motinystė (ar plačiau – tėvystė) būtų lengvesnė patirtis. Pokalbiuose dėmesys nukrypsta taip pat ir į gimdymo ar pogimdyminę priežiūrą.
Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos narė psichologė, socialinių mokslų daktarė Eglė Mažulytė-Rašytinė išanalizavo daugiau nei 2 tūkst. įvairaus amžiaus 2021 m. Lietuvoje gimdžiusių moterų atsakymus, gautus įvykdžius apklausą „Mano gimdymas“, ieškodama ryšio tarp gimdymo patirčių ir psichikos sutrikimų simptomų po gimdymo bei minčių apie savižalą.
Paaiškėjo, kad egzistuoja ryšys tarp patirto nepagarbaus medicinos personalo elgesio (ypač gąsdinimų) bei po gimdymo moterims kylančių minčių apie savižalą. Nors vienas geriausiai mintis apie savižalą nuspėti padedančių veiksnių yra pogimdyminės depresijos simptomai, tačiau jie nėra būtina tokių minčių priežastis. Iš visų apklausoje dalyvavusių moterų, kurioms kilo minčių apie savižalą (10 % apklaustųjų), 20 % neturėjo išreikštų pogimdyminės depresijos simptomų. Be to, rezultatai parodė, kad į mintis apie savižalą labiau yra linkusios jaunesnio amžiaus neseniai pagimdžiusios moterys.
Vieną ar kitą būklę bei savijautą motinystėje nulemia labai platus spektras priežasčių. Todėl galvodami ir siūlydami sprendimus, privalome galvoti kompleksiškai. Viešojoje erdvėje atsiranda daug siūlymų plėsti lengviau prieinamų paslaugų ratą – psichologo konsultacijos po gimdymo namuose, akušerių vizitai po gimdymo namuose. Pasigirsta netgi svarstymai šias paslaugas daryti „privalomas“. Paslaugų prieinamumas ir įvairovė yra labai svarbus žingsnis, tačiau emocinei gimdyvių ir mamų sveikatai esminis veiksnys yra ne tik paslaugų prieinamumas, bet ir tai, KAIP tos paslaugos teikiamos: ar specialistai yra tinkamai apmokyti bendrauti ir patys jaučiasi komfortiškai teikdami paslaugas.
Tai atsispindi ir dr. Mažulytės-Rašytinės atlikto tyrimo rezultatuose: KAIP buvo suteiktos gimdymo priežiūros paslaugos – taip pat turėjo įtakos moterų savijautai.
Tikimės, kad pokyčiai vyks kompleksiškai, atsižvelgiant į moterų poreikių ir situacijų įvairovę, gerbiant moterų informuotą pasirinkimą. MGIS savo ruožtu visada stengiasi prisidėti prie kokybiškų ir veikiančių pokyčių.
Taip pat džiaugiamės, kad vis daugėja organizacijų ir linijų, kurios padeda krizinėse situacijose atsidūrusiems žmonėms. Dalinamės sąrašu ir kviečiame naudotis pagalba:
Skubios pagalbos numeris – 112
Krizinio nėštumo centras – 8 603 57912
Pagalbos moterims linija – 8 800 66366
Tėvų linija – 8 800 90012
Ankstukų pagalbos linija – 8 612 03800
Padedu augti – 8 677 81570
Krizių įveikimo centras – 8 640 51555
Vilties linija – 116 123
Emocinė parama Panevėžyje – 8 455 05050
Mamos linija – laiskaimamai@mamoslinija.lt
Programa „Drauge“ – 8 602 89773
Namumama.lt – 8 609 48491
