Naujagimiui palanki ligoninė: oficialus statusas paslaugų kokybės negarantuoja

Šiame komentare norime pristatyti, ar yra reikšmingas skirtumas tarp praktikų Lietuvos ligoninėse, kurios turi Palankios naujagimiui ligoninės statusą ir kurios ne, ir kokios galimos to pasekmės.

1989 metais Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) kartu su Jungtinių Tautų vaikų fondu (UNICEF) pateikė Dešimties žingsnių sėkmingo žindymo programą, kaip vieną iš globalių kokybės standartų pogimdyminėje priežiūroje. Šie žingsniai nugulė ir į Lietuvoje gerai žinomą Naujagimiui palankios ligoninės (toliau NPL) iniciatyvą ir aprėpė tokius aspektus: ligoninės žindymo skatinimo nuostatos, kurios yra žinomos visam personalui ir personalas yra pastoviai apmokomas žindymo temomis; informacijos apie žindymo naudą ir pradinių žinių suteikimas besilaukančioms moterims jau nėštumo metu; pagalba mamoms pradėti žindymą jau pirmąją naujagimio gyvenimo valandą ir kaip palaikyti žindymą net tada, kai naujagimio nėra šalia; bet koks mamos pieno ar krūties pakaitalas (buteliukas, čiulptukas) gali būti duodamas tik esant aiškioms medicininėms indikacijoms.

2018 metais PSO peržiūrėjo iniciatyvos vykdymą ir papildė NPL iniciatyvos įgyvendinimo gaires šiomis šalių atsakomybėmis: įkurti ar sustiprinti valstybinį žindymo skatinimo instituciją/komitetą; integruoti Dešimties žingsnių programą į atitinkamas metodikas ir nacionalinės politikos dokumentus; užtikrinti personalo kompetencijas; naudoti išorinį Dešimties žingsnių programos įgyvendinimo vertinimą; sukurti skatinimo sistemą besilaikantiems Dešimties žingsnių programos; teikti pagalbą įstaigoms,kurios nori pradėti įgyvendinti programą; stebėti ir vertinti programos įgyvendinimą įstaigose; siekti palaikymo NPL iniciatyvai tarp tikslinių grupių; skirti pakankamai resursų.

Lietuvoje ligoninių vertinimas pagal NPL buvo oficialiai Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) dokumentuotas 2013 metais ir šiandien turime 17 ligoninių, kurios turi šį statusą. Tai yra, gimdyvės Lietuvoje bent teoriškai turi galimybę rinktis ligoninę, kuri savo NPL statusu turėtų garantuoti palankias naujagimiui ir žindymui praktikas. Tačiau 2018 metais, kai PSO paskelbė kiek atnaujintas gaires, SAM Žindymo skatinimo komitetas nutarė laikinai stabdyti ligonių vertinimą ir nepriimti naujų ligoninių, tačiau palikti teisę ligoninėms, jau turinčioms statusą, toliau juo naudotis. Oficialiai yra laukiama detalesnių gairių vertinimui.

„Mano gimdymas” apklausoje prašėme gimdyves pasidalinti savo patirtimis ir tais aspektais, kurie atspindi NPL iniciatyvoje. Detalius skaičius galite rasti Žindymo savaitei skirtame MGIS straipsnyje. Tačiau vienas svarbus aspektas liko nepaminėtas – kaip šios patirtys skiriasi NPL statusą turinčiose ir neturinčiose ligoninėse. Lyginome tokias praktikas, kaip informacijos apie žindymą suteikimas, žindymo palaikymas net atskyrus naujagimį nuo mamos, oda-oda kontaktas iškart po užgimimo. Vienintelis statiškai reikšmingas skirtumas tarp NPL ir tokio statuso neturinčių – NPL ligoninėse gimdyvės teigė, kad gavo daugiau informacijos apie žindymą. Visais kitais aspektais, remiantis apklaustų moterų patirtimi, skirtumų nebuvo – tai reiškia, kad toks statusas neturėjo reikšmingos įtakos realioms praktikoms.

Įdomu tai, kad ligoninių praktikas vienija miestas, kuriame jos yra – tuose pačiuose miestuose esančiose ligoninėse gimdžiusių moterų patirtys yra panašios ir tai nepriklauso nuo to, ar ligoninė turi NPL statusą. Pavyzdžiui, trys Vilniaus stacionarai – VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė (dažnai vadinama Antakalnio ir neturinti NPL), Vilniaus Gimdymo Namai (NPL) ir VULSK Akušerijos skyrius (neturintis NPL), pagal moterų patirtis atrodė labai panašiai. Sąlygas ligoninėse kaip palankias pirmajam kontaktui su naujagimiu teigė turėjusios 56,42% Antakalnyje, 56.72% VGN ir 51.78 % Santarose. Suteiktos žindymo pagalbos pakankamumas – atitinkamai 76.73%, 76.96% ir 69.14%.

Kaune esantys stacionarai arba jų filialai – P. Mažylio gimdymo namai (NPL), Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinika (NPL), Krikščioniškieji Gimdymo namai (NPL) ir LSMU Kauno ligoninė (buvusi 2-oji, neturinti NPL), – pagal moterų patirtis atrodė atitinkamai: sąlygas ligoninėse kaip palankias pirmajam kontaktui su naujagimiu teigė turėjusios 55%; 61,9%; 64,1%,49,47%; suteiktos žindymo pagalbos pakankamumas – atitinkamai 79,94%; 86,62%; 76,81%; 73,04%.

Apklausos rezultatai paskatino mus iškelti šią problemą viešai. Norime atkreipti tiek stacionarų, tiek Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija dėmesį, kad tokiu būdu yra paneigiami teisėti gimdyvių lūkesčiai. Tenka akcentuoti, kad šalyje ir taip turime labai mažai pasirinkimų gimdymo klausimais: gimdymo namuose įstatymas veikia tik popieriuje, pasirinkti gimdymo būdą yra neįmanoma, netgi pasirinkti specialistą, kurio praktika būtų artimiausia, gimdyvei yra sunku. NPL statusas neretai buvo matomas kaip vienintelis objektyvesnis kriterijus, pagal kurį moterys galėjo rinktis. Tačiau nesant skirtumų tarp realių praktikų, moterys, pasirinkusios NPL statusą turinčias ligonines, gali susidurti su dar didesniu nusivylimu ir stresu, jų lūkesčiai, kad bent kažkur ligoninės personalas ir politika atliepia jų pačių vertybes, gali būti nuvilti.

Todėl norime paskatinti SAM Žindymo komitetą imtis iniciatyvos ir jau dabar pradėti kurti naujas gaires tiek ligoninių skatinimui laikytis Dešimties žingsnių programos, tiek ir platesniu mastu diegti žindymui palankią politiką. Taip pat skatiname stacionarus peržiūrėti savo praktikas ir laikytis tų įsipareigojimų, kuriuos prisiėmėte su NPL statuso suteikimu. Moterys kreipiasi į jus tikėdamosios atitinkamos pagalbos, nenuvilkite jų. Ir norime labai palaikyti visas esamas ir būsimas mamas: kiek leidžia Jums vidiniai resursai ir galimybės, komunikuokime savo poreikius ir teisėtus lūkesčius, neslėpkime nusivylimo ir patirčių.

Projektas yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis

Gimdėte Lietuvoje 2021 metais? Kviečiame pasidalinti savo gimdymo patirtimi